Lithuania

doi:10.1017/9781108654647.024

Chapter 22 - Lithuania

Published online by Cambridge University Press: 11 May 2023

Rūta Baškytė and

Žygimantas Obelevičius

Edited by

Graham Tucker

Show author details

Graham Tucker: Affiliation:
Nature Conservation Consulting

Book contents

Get access

Summary

The chapter describes the main nature conservation challenges in Lithuania, its main policy responses and actions, and their achievements and lessons, primarily over the last 40 years. This covers the country’s natural characteristics, habitats and species of particular importance; the status of nature and main pressures affecting it; nature conservation policies (including biodiversity strategies), legislation, governance and key actors; species measures (e.g. Species Conservation Plans and Species Action Plans); protected areas and networks; general conservation measures (e.g. development planning, and forest management); nature conservation costs, economic benefits and funding sources; and biodiversity monitoring. Likely future developments are also identified. Conclusions are drawn on what measures have been most effective and why, and what is needed to improve the implementation of existing measures and achieve future nature conservation goals.

Keywords

Lithuania biodiversity nature conservation environmental policy environmental legislation Europe European Union Birds Directive Habitats Directive protected areas

Type: Chapter
Information: Nature Conservation in Europe
Approaches and Lessons
, pp. 451 - 467

DOI: https://doi.org/10.1017/9781108654647.024 [Opens in a new window]

Publisher: Cambridge University Press

Print publication year: 2023

Access options

Get access to the full version of this content by using one of the access options below. (Log in options will check for institutional or personal access. Content may require purchase if you do not have access.)

References

Ahokumpu, A., Brueggeman, J., Gulbinas, Z. & Kotimäki, T. (2007) Management Effectiveness Evaluation of Lithuanian Protected Areas. Vilnius: Gilija.Google Scholar

Anuškevičius, D., Klimavičius, A., Augutis, D., Bastytė, D. & Greimas, E. (2016) Main Requirements in Lithuanian Legislation for Establishment and Management of Sites Protected Under the Habitat and Bird Directives – in relation to Georgian Accession to European Union. https://greenalt.org/app/uploads/2021/04/Main_requirements_in_LT_legislation.pdf Google Scholar

Augutis, D., Gintaras, A. & Karpuška, R. (2015) Retųjų rūšių apsaugos geroji praktika Lietuvoje. Vilnius: Sorre.Google Scholar

Balčiauskas, L., Baranauskas, K., Ferenca, R. et al. (2016) Europos bendrijos svarbos rūšių monitoringo metodikos. Žinduoliai, žuvys, varliagyviai, ropliai, moliuskai, vabzdžiai ir augalai. Vilnius: Gamtos tyrimų centras, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.Google Scholar

Baškytė, R. (2013) Lietuvos gamtinės aplinkos apsauga. In Lietuvos gamtinė geografija, ed. Eidukevičienė, M., pp. 226–279. Klaipėda, Lithuania: Klaipėdos universiteto leidykla.Google Scholar

Baškytė, R., Raščius, G., Kavaliauskas, P. & Tukačiauskas, T. (2019) Protected Areas in Lithuania. Vilnius: Lututė.Google Scholar

BGI Consulting (2020) Natura 2000 Tinklo Socio-Ekonominės Naudos Vertinimo Studija. Galutinė Vertinimo Ataskaita. Vilnius: BGI Consulting.Google Scholar

Edvardsson, J., Šimanauskienė, R., Taminskas, J., Baužienė, I. & Stoffelad, M. (2015) Increased tree establishment in Lithuanian peat bogs – insights from field and remotely sensed approaches. Science of the Total Environment, 505, 113–220.CrossRef Google Scholar PubMed

Gudžinskas, Z., Jukonienė, I. & Žalneravičius, E. (2015) Mokslinių tyrimų įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, populiacijų ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems. Baigiamoji ataskaita. https://old.gamta.lt/files/ES_rusiu_bukles_ataskaita_2015%20Augalai%20i%C5%A1%20kito%20projekto.doc Google Scholar

Jablonskis, J., Kovalenkovienė, M. & Tomkevičienė, A. (2007) Lietuvos upių ir upelių vagų tinklas. Annales Geographicae, 40 (1), 46–56.Google Scholar

Kavaliauskas, P. (1995) The Nature Frame as a basis for ecological stability in Lithuania. In EECONET and the Wildlands Project, Proceedings of the European-North American Workshop, Luso-American development Foundation, ed. Bennett, G., pp. 37–43. Lisbon/Arnhem: Institute for European Environmental Policy.Google Scholar

Kavaliauskas, P. (1996) Lithuania: the Nature frame. In Perspectives on Ecological Networks, eds. Novicki, P., Bennett, G., Middleton, D., Rientjes, S. & Wolters, S., pp. 93–99. Tilburg, The Netherlands: European Centre for Nature Conservation.Google Scholar

Mierauskas, P. (2009) Gamtotvarka. Strateginis ekosistemų valdymas. Vilnius: Lietuvos gamtos fondas.Google Scholar

MoE (1998) Biodiversity Conservation Strategy and Action Plan. Vilnius: Petro ofsetas.Google Scholar

MoE (2011) Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Vilnius: Lututė.Google Scholar

MoE (2015) Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas. Sprendiniai ir rekomendacijos. Vilnius: Gera idėja.Google Scholar

MoE (2016) Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija. Kaunas, Lithuania: UAB ARX Reklama.Google Scholar

MoE (2017) 5th National Report to the Convention on Biological Diversity Lithuania. www.cbd.int/doc/world/lt/lt-nr-05-en.pdf Google Scholar

MoE (2022) “Natura 2000” Prioritetinių Veiksmų Programa (PVP), Skirta Įgyvendinti Lietuvoje. 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu. [Unpublished draft.] Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/PAF%202022%2003%2015-galutinis%20PDF(1).pdf Google Scholar

Plungė, S. & Gudas, M. (2018) Žemės ūkis ir Lietuvos vandenys. Žemės ūkio veiklos poveikis Lietuvos upių būklei ir taršos apkrovoms į Baltijos jūrą. https://old.gamta.lt/files/%C5%BDem%C4%97s_%C5%ABkio_poveikio_ataskaitapdf Google Scholar

Povilaitis, A., Taminskas, J., Gulbinas, Z., Linkevičienė, R. & Pileckas, M. (2011) Lietuvos šlapynės ir jų vandensauginė reikšmė. Monografija. Vilnius: Apyaušris.Google Scholar

Rašomavičius, V. (ed.) (2012) EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas. Vilnius: Petro ofsetas.Google Scholar

Rašomavičius, V. (ed.) (2021) Lietuvos raudonoji knyga. Kaunas, Lithuania: Lututė.Google Scholar

Raudonikis, L. (2004) Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Kaunas, Lithuania: Lututė.Google Scholar

Raudonikis, L., Riauba, G., Brazaitis, G. et al. (2016) Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių monitoringo metodikos. Vilnius: Lietuvos ornitologų draugija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.Google Scholar

Šimanauskienė, R., Linkevičienė, R., Bartold, M. et al. (2019) Peatland degradation: the relationship between raised bog hydrology and normalized difference vegetation index. Ecohydrology, 12 (8), e2159.Google Scholar

Stončius, D. (2011) Kertinės miško buveinės. Vilnius: Baltijos kopija.Google Scholar

Taminskas, J., Linkevičienė, R., Mažeika, J. & Kibirkštis, G. (2008) Klimato kaitos poveikis Čepkelių raisto hidrometeorologinėms sąlygoms: vertikaliosios vandens apytakos charakteristikoms. Annales Geographicae, 40 (2), 50–60.Google Scholar

Book contents

Chapter 22 - Lithuania

Summary

Keywords

Access options

References

Save book to Kindle

Save book to Dropbox

Save book to Google Drive